Mažosios Lietuvos Smilkalinė (rankų darbo)

Smilkalinė su rankų darbo smilkalais

Mažosios Lietuvos šimtaraštės juostos: raštų ir ženklų archajika

Mažoji Lietuva pelnytai laikoma kraštu, pasižyminčiu didžiausia šimtaraščių juostų gausa bei menine įvairove. Šio regiono audiniai išsiskiria savita struktūra: paprastai tai vienpusės juostos audimas. Nors lietuvininkų audiniuose kartais pasitaiko dvipusio dekoro fragmentų, jie dažniausiai įpinami tik kaip papildomi akcentai į bendrą vienpusio rašto visumą.

Dekoro savitumas ir regioniniai skirtumai

Dugno ir rašto santykis yra esminis faktorius, suformuojantis unikalų Mažosios Lietuvos ornamentikos veidą. Tuo šis kraštas stipriai skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies. Mažosios Lietuvos audiniuose visas dėmesys sutelkiamas į patį ženklą lygioje erdvėje.

Archajiškos formos ir kompozicija

• Archetipinės formos: Vyrauja paprasčiausios konstrukcijos elementai ir pirmykštės linijų kombinacijos.

• Kompozicijos laisvė: Šimtaraštėse juostose aptinkama daugybė daugiaraščio komponavimo variacijų.

• Stichinė tvarka: Priešingai nei kitų regionų audiniuose, čia ženklai dažniausiai išsidėsto laisva, tarsi savaimine tvarka, suteikiančia juostai gyvumo ir neatsikartojiškumo.
  

APIE SMILKALINĘ

Ši smilkalinė pagaminta iš kruopščiai atrinktos juodalksnio medienos. Juodalksnis vertinamas dėl savo natūralaus, subtilaus aromato ir atsparumo aplinkos poveikiui. Dėl mažesnio medienos degumo ši smilkalinė užtikrina saugesnį ir ilgaamžišką naudojimą jūsų namų ritualams. Kiekviena smilkalinė rankų darbo - todėl kiekviena yra šiek tiek kitokia.

Šaltiniai

Celms, V. (2010). Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis : struktūra, vaizdiniai, simboliai. Vilnius : Mintis.

Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos. Acta Academiae Artium Vilnensis, 2003, t. 31, p. 21–38.

Tumėnas V. (2004). Lietuvių tradicinių juostų „šimtaraštiškumas” istoriniu ir lyginamuoju aspektu. LIAUDIES KULTÛRA. 2004