Perkūno darželio smilkalinė

Smilkalinė su rankų darbo smilkalais

Tai subtili, išgrynintos estetikos medinė smilkalinė, kurioje atgyja senovinės tradicijos ir natūralus gamtos grožis. Ugnimi apdegintas medžio paviršius ne tik suteikia gaminiui archajiško tvirtumo bei sodrią faktūrą, bet ir simboliškai sujungia ugnies ir medžio stichijas, būdingas baltiškajai pasaulėjautai

Baltų simboliai

Perkūno kryžius
Perkūno kryžius simbolizuoja Dievo įsikūnijimą pasaulyje. Perkūnas kartais vadinamas Perkūno tėvu, senuoju tėvu, Dangaus kalviu, urzgėju, spardytoju ir žaibų metiku. Perkūno veikla siejama su pasauliu, jo makrokosmosais ir planetos mastais. Ženklas prasideda nuo centro ir išsikeroja į visas keturias pasaulio šalis. Dainų ir kitos folklorinės medžiagos tyrimuose Perkūnas vaizduojamas kaip visų keturių pasaulio šalių valdovas. Senovės lietuviai ženklą naudojo įvairiuose buities daiktuose, tekstilėje, siekdami pabrėžti Saulės svarbą, griaustinio ir dangaus dievo Perkūno globą.

Darželių kryžius
Darželių kryžius – keturių pasaulio krypčių simbolis, sudarytas iš penkių darželių. Šis simbolis taip pat vadinamas ir žvaigždiniu kryželiu (liktoriuku).

Kvadratinė Saulutė
Kvadratinė saulutė, turinti dvylika į keturias pasaulio puses pasuktų šakų, simbolizuoja pasaulio visumą – ąžuolą. Šis ženklas taip pat siejamas su šuliniu – per metus sukauptos patirties ir išminties ženklas. Šulinys žymi vertikaliąją pasaulio modelio – Pasaulio medžio – ašį, jungiančią skirtingus būties sluoksnius: žemiškąjį, dangiškąjį ir požeminį. Kaip dangaus atspindys šulinio vandenyje, taip ir pats šulinys suvienija viršutinį (dangaus) bei apatinį (vandens ir požemio) pasaulius. Be šių reikšmių, kvadratinė saulutė taip pat simbolizuoja metų ciklą – dvylika mėnesių, suskirstytų į keturis laikotarpius po tris mėnesius, atspindinčius gamtos ritmą ir laiko tėkmės darną.

Šaltiniai

Celms, V. (2010). Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis : struktūra, vaizdiniai, simboliai. Vilnius : Mintis.
Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos. Acta Academiae Artium Vilnensis, 2003, t. 31, p. 21–38.