Perkūno darželio žvakė
Unikali rankų darbo žvakė, įkvėpta senovės baltų mitologijos ir Lietuvių liaudies simbolikos.
€43.00
Išparduota
Baltų simboliai
Perkūno kryžius
Perkūno kryžius simbolizuoja Dievo įsikūnijimą pasaulyje. Perkūnas kartais vadinamas senuoju tėvu, Dangaus kalviu, urzgėju, spardytoju ir žaibų metiku. Perkūno veikla siejama su pasauliu, jo makrokosmosais ir planetos mastais. Ženklas prasideda nuo centro ir išsikeroja į visas keturias pasaulio šalis. Dainų ir kitos folklorinės medžiagos tyrimuose Perkūnas vaizduojamas kaip visų keturių pasaulio šalių valdovas. Senovės lietuviai ją naudojo įvairiuose buities daiktuose, tekstilėje, siekdami pabrėžti Saulės svarbą, griaustinio ir dangaus dievo Perkūno globą.
Darželių kryžius
Darželių kryžius – keturių pasaulio krypčių simbolis, sudarytas iš penkių darželių. Šis simbolis taip pat vadinamas ir žvaigždiniu kryželiu (liktoriuku).
Kvadratinė Saulutė
Kvadratinė saulutė, turinti dvylika į keturias pasaulio puses pasuktų šakų, simbolizuoja pasaulio visumą – ąžuolą. Šis ženklas taip pat siejamas su šuliniu – per metus sukauptos patirties ir išminties ženklas. Šulinys žymi vertikaliąją pasaulio modelio – Pasaulio medžio – ašį, jungiančią skirtingus būties sluoksnius: žemiškąjį, dangiškąjį ir požeminį. Kaip dangaus atspindys šulinio vandenyje, taip ir pats šulinys suvienija viršutinį (dangaus) bei apatinį (vandens ir požemio) pasaulius. Be šių reikšmių, kvadratinė saulutė taip pat simbolizuoja metų ciklą – dvylika mėnesių, suskirstytų į keturis laikotarpius po tris mėnesius, atspindinčius gamtos ritmą ir laiko tėkmės darną.
Medžiagos
Žvakė pagaminta iš specialiai paruošto bičių vaško, kurio valymas atliekamas tik dalinai, kad išsaugotų kuo natūralesnę ir autentiškesnę tekstūrą. Naudojama „šnabdzančio“ tipo dagtis, kuri užtikrina tolygų degimą ir gražų šviesos žaismą, bei autentišką laužo šnabždėjimą. Pušies medinis indas degintas ir paruoštas taip, kad būtų saugu deginti bičių vašką, kurio kaitra yra žymiai aukštesnė nei įprasto sojų vaško, užtikrinant stabilų degimą ir natūralų šiltą atspalvį.
Šaltiniai
Celms, V. (2010). Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis : struktūra, vaizdiniai, simboliai. Vilnius : Mintis.
Baltiškų juostų simbolių sistemos paieškos: nuo mokslinės interpretacijos iki autentiškos tradicinės liaudiškos tipologijos. Acta Academiae Artium Vilnensis, 2003, t. 31, p. 21–38.